- jaukintinė
- jauki̇̀ntinis, jauki̇̀ntinė dkt. Prižiūrė́ti jauki̇̀ntinius.
.
.
jaukintinis — jaukìntinis ( ytinis), ė smob. (1) NdŽ, Vkš; Kos32 1. kas prijaukintas: Ta moteriška tur jaukìntinį, t. y. vaikiuką, kurį prijaukino J. 2. menk. meilužis: Mūs bernukas ir dūlina pas savo jaukìntinę Slv. Ne mylimąja įvesiu jo dukterį savo menėn … Dictionary of the Lithuanian Language